Kalocefalas, arba moksliniu pavadinimu Echinops, yra neįprastas augalas, priklausantis astravinių (Asteraceae) šeimai. Jo mėlyni dyglėti rutuliukai, primenantys nektarines, atrodo tarsi atskridę iš kitos planetos. Nors išvaizda ir kelia nuostabą, kalocefalas turi ilgą ir įdomią istoriją.
Kalocefalas kilęs iš Viduržemio jūros regiono, kur jo protėviai augo saulėtose ir sausrose vietovėse. Manoma, kad pirmieji žmonės, auginę šį augalą daržuose, buvo senovės graikai ir romėnai. Jie vertino ne tik jo neįprastą išvaizdą, bet ir gydomąsias savybes.
Viduramžiais kalocefalas paplito po Europą. Jis buvo auginamas vienuolynų soduose ir naudojamas maistui bei vaistams. XVII a. pradėtas tirti mokslininkų ir įtrauktas į pirmąjį lietuvišką augalų žodyną.
Šiais laikais kalocefalas populiarus dekoratyvinis augalas, puikiai tinkantis prieskoniams ir arbatoms. Nors kenkėjai jo vengia, per didelis drėgmės perteklius gali sukelti puvimą. Todėl svarbu tinkamai prižiūrėti šį jautrų augalą.
Nors kalocefalai atsparūs ligoms, jų veisimas ir priežiūra reikalauja kantrybės. Dauginami sėklomis pavasarį arba padalijant augalus rudenį. Mėgsta saulėtas vietas ir derlingą, lengvą dirvožemį.
Svarbu nepalaistyti per gausiai, nes perteklinė drėgmė sukelia puvinius. Kartais reikia praretinti tankius žiedynus, kad augalai geriau vystytųsi. Nupjauti nudžiūvusias žiedyn galvutes patariama tik kitų metų pavasarį prieš naują augimą.
Graži kalocefalų išvaizda – ne vienintelis šių augalų privalumas. Jie turi įvairiapusę naudą:
- Dekoratyviniai augalai – puikiai atrodo prieskoniniuose ir vaistiniuose darželiuose, rabatais, puokštėse.
- Prieskoniai – jaunos žiedynės tinka šviežiam ar džiovintam maistui. Jos suteikia švelnų saldžiarūgštį skonį.
- Vaistinės augalo savybės – kalocefaluose esančios medžiagos skatina prakaitavimą, šlapinimąsi, padeda nuo uždegimų. Naudojami arbatoms, tepalams gaminti.
- Dažikliai – seniau naudoti audiniams dažyti mėlyna ir violetine spalva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą