Rodgersia (Rodžersija)

Rodžersija (Rodgersia) – tai uolaskėlinių (Saxifragaceae Juss.) šeimos daugiametis, šakniastiebinis augalas. Gentyje žinomos 5 rūšys. Lietuvoje šie augalai auginami tik kaip dekoratyviniai augalai gėlynuose ir parkuose. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Lietuvoje dažniausiai auginamos šios rodžersijų rūšys: kaštonlapė rodžersija (Rodgersia aesculifolia Batalin), kiek rečiau ‒ korėjinė rodžersija (Rodgersia podophylla A. Gray), plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata Franch.) ir šeivamedinė rodžersija (Rodgersia sambucifolia Hemsl.), bei selekcininkų sukurtos veislės.

Rodžersijos paplitusios Rytų Azijoje: Japonijoje, Korėjoje, Nepale, Tibete, Himalajuose. Auga kalnuotose miškingose vietovėse, uolėtų kalnų šlaituose, alpinėse pievose, palei upelių pakrantes.

Rodžersijos geriausiai auga pusiau paunksmėje po medžiais, drėgname, puveningame dirvožemyje, be to, puikiai toleruoja pusiau ūksmingas ir ūksmingas vietas. Mėgsta, kad žemė būtų drėgna, tačiau nepakenčia užsistovėjusio pavasarinio vandens. Šie augalai sunkiai ištveria saulėkaitą, todėl auginant saulėtose vietose yra gausiai laistomi. Vietą parinkti vertėtų atsakingai, nes augalas ilgaamžis ir prireiks ne vienerių metų, kad jis suvešėtų. Gražiai atrodo šalia vandens telkinių.

Priežiūra minimali – svarbu aplink augalą supurenti žemę, nuravėti piktžolės, laistyti reikia retai, tik sausrų metu. Optimaliomis sąlygomis rodžersijos suformuos tankią koloniją, todėl priežiūra taps dar minimalesnė. Augalai ilgaamžiai, vienoje vietoje gali augti iki 15 metų ir ilgiau. Rodžersijos prisitaikiusios augti miškingose vietovėse, todėl prieš žiemą derėtų apiberti lapais, nes senesnių augalų šakniastiebiai iškyla į žemės paviršių ir gali nušalti, jei pasitaikytų besniegė žiema.