Veronika (lot. Veronica) – tai plačiai paplitusių daugiamečių ir vienmečių augalų gentis, kurią sudaro apie 500 rūšių. Šie augalai kilę iš Europos ir Vakarų Azijos, tačiau dabar auginami visame pasaulyje, įskaitant Šiaurės Ameriką, kuri yra viena didžiausių veronikos augintojų.
Yra daug veronikos rūšių, kurios skiriasi aukščiu, lapų formomis, žiedų spalvomis. Populiariausios dekoratyvinės veronikos:
- Žemaūgės vejos formos veronikos, pvz. Veronica prostrata, idealiai tinka akmenų darželiams ir bordiūrams.
- Stačios veronikos, pvz. Veronica spicata, tinka priekiniams gėlynų planams.
- Drėgnomis vietomis augančios veronikos, pvz. Veronica beccabunga, tinka vandens telkinių pakrantėms.
Be to, veronika naudojama alkoholio pramonėje, ypač gaminti absentą.
Veronika lengvai auginama, jai reikia nedaug priežiūros. Sėti ar sodinti galima beveik visus metus, tačiau geriausia tai daryti pavasarį ar rudenį. Reikia pasirinkti saulėtą vietą, vidutiniškai derlingą, gerai drenuojamą dirvą. Priklausomai nuo veislės, augalų tarpusavyje palikti 10-20 cm tarpą. Jauni augalai turi būti reguliariai laistomi, kol įsitvirtins.
Veronikai reikia nedaug trąšų – dažniausiai užtenka vieno karto per metus. Nupjovus nuvytusius žiedynus, bus skatinama pakartotinė žydėjimas. Kai kurias aukštas veisles reikia prilaikyti. Rudenį nupjauti stiebus prie žemės paviršiaus.
Veroniką galima dauginti sėklomis, dalijant šaknis bei ūglius. Geriausia tai daryti anksti pavasarį ar vėlyvą rudenį. Nauji augalai užaugs per vienerius metus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą