Šermukšnialapė lanksvūnė (lot. Sorbaria sorbifolia) – tai nedidelis, iki 1,5-2 metrų aukščio siekiantis lapuočių krūmas. Jis labai tinka papuošti sodą ar daržą, nes yra itin dekoratyvus ir lengvai prižiūrimas.
Šermukšnialapė lanksvūnė užauga kompaktišku 1-2 metrų aukščio ir pločio krūmu. Jos šakos tankios, lapai dideli, plunksniški. Pavasarį jauni lapeliai būna šviesiai žali su rausvu ar oranžiniu atspalviu, vėliau nusidažo geltona spalva. Rudenį lapai gražiai parausta.
Vasarą (birželio-liepos mėnesiais) šis krūmas žydi baltų žiedų šluotelėmis, kurios siekia net 20-35 cm ilgį. Žiedai labai patinka drugeliams, bitėms ir kitiems vabzdžiams. Žiemą ant šakų išlieka nudžiūvusios žiedynų šluotelės.
Šermukšnialapė lanksvūnė kilusi iš Rytų Azijos – Japonijos, Korėjos ir Kinijos. XIX a. ji buvo introdukuota į Europą kaip dekoratyvinis augalas. Šiuo metu savaime auga Sibire ir kai kuriose Europos šalyse. Lietuvoje taip pat galima rasti savaiminių šermukšnialapių lanksvūnių.
Šermukšnialapė lanksvūnė geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir pusiau pavėsyje. Ji mėgsta derlingą, drėgną dirvožemį. Šaknys seklios, todėl reikia reguliariai laistyti.
Dauginama sėklomis arba vegetatyviškai – atskiriant atžalas. Sodinant reikėtų palikti apie 1-1,5 metro tarpą tarp krūmų. Vasarą rekomenduojama tręšti, ypač jei auga nederlingoje dirvoje.
Šermukšnialapės lanksvūnės atsparios ligoms ir kenkėjams. Jos gali augti net iki -35°C šalčio.
Gražių lapų ir žiedų dėka šermukšnialapės lanksvūnės dažnai auginamos kaip dekoratyviniai krūmai. Jomis galima papuošti priešais namus ar sodą. Taip pat tinka gyvatvorėms.
Dėl lengvo priežiūros šie krūmai tinka ir viešosioms erdvėms – parkams, skverams. Jie atlaiko intensyvų lankymą, formuojami genėjimu. Lietuvoje šermukšnialapės lanksvūnės auga Klaipėdos, Vilniaus Santaros parke ir kt.
Be to, šie krūmai tinka biokurui ar medienai. Jų mediena kieta, sunkiai pūva. Lapai ir žiedai tinka puokštėms, vainikams. Iš šaknų galima gaminti dažus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą