Echeveria (Eševerija)

Gėlė eševerija – mėsingų lapų skrotelės atrodo melsvai žalios, nes jas dengia vaško sluoksnis, saugantis augalą nuo karštos saulės Centrinėje Amerikoje.

Todėl echeverijas auginkite kuo saulėtesnėje vietoje. Vasarą joms tinka saulėta vieta lauke.

Tai storalapinių šeimos gėlės su melsvai, rausvai ar balsvai dryžuotais skroteliniais lapais. Dažniausiai trumpastiebės ar bestiebės. Žydi įvairiu metų laiku. Dar vadinamos Kalvorėmis (Kalvorė).

Svarbiausios ešėverijų rūšys:

· Echeveria elegans — šakota, žiedai geltonomis viršūnėlėmis, žydi birželio — rugpjūčio mėn.;

· Echeveria perelegans — lapai skroteliniai, žiedai melsvai balti, rausvai geltoni, su trumpais šakotais koteliais;

Gėlės žydi birželio – liepos mėn. Kovo – balandžio mėn. persodinti į kaktusinę ar lengvą puveninę žemę. Eševerijos priklauso trumpadienių ir ilgadienių gėlių grupei. Prieš žydėjimą jos turi 15—25°C temperatūroje 3 savaites išbūti trumpos dienos sąlygomis — mažiau kaip 12 val., po to dvi savaites ilgos dienos — daugiau kaip 12 val.

Trumpos dienos sąlygomis laistyti mažai. Persodintas gėles nuo birželio mėn. kas savaitę tręšti kaktusų trąšomis. Nepurkšti, nes gerai pakenčia sausrą. Vieta turi būti šviesi ir saulėta. Vasarą ir rudenį intensyviai auga. Gėlei peržydėjus, žiedynkotį nupjauti iki skrotelės.

Ilgos dienos sąlygomis intensyviai auga, tada reikia gausiai laistyti, galima laikyti lauke, kai kurias gėles iki rugsėjo – spalio mėn. Laistyti kaskart mažiau.

Rudenį ir žiemą ramybės periodas. Vieta šviesi, temperatūra vidutinė. Saugoti nuo miltuotųjų skydamarių. Dauginama ūgliais, šoninėmis atžalomis, lapais pavasarį ir vasarą; sėklos sėjamos tuojau, kai tik prinoksta.

Augalus reikia padauginti laiku, nes po trijų metų būna nebegražūs.

Eševerijų priežiūra

Laistykite reguliariai, bet prieš laistant žemė turi būti sausa.

Sezono pabaigoje skrotelės dažnai žydi geltonais, oranžiniais arba raudonais žiedais. Nužydėjusias gėles pastatykite šviesioje, bet vėsioje vietoje ir labai negausiai laistykite.

Po kurio laiko apatiniai lapai nukrinta – lieka pliki stiebai su skrotele viršūnėse. Jas galima nupjauti, kelias dienas padžiovinti ir paskui pasodinti į smėlingą žemę. Kelmeliai paprastai vėl sužaliuoja.