Alokazija pasižymi stipriu gydomuoju poveikiu. Gydymui naudojami gėlės lapai, stiebai ir šaknys. Preparatai, kurie gaminami iš alokazijos stiebų ir lapų, vartojami sergant žarnyno, skrandžio ligomis, plaučių uždegimu, tuberkulioze ir net kamuojant dantų skausmui.
Laikymo vieta. Alokaziją reikia laikyti pakankamai šviesioje vietoje, tačiau ne ant tiesioginių saulės spindulių. Kadangi gėlei reikia šilumos, žiemą kambario temperatūra, kur laikoma gėlė, turi būti ne žemesnė kaip +16° С, vasarą – +22- +26° С. Alokazija pakankamai gerai auga šešėlyje, išskyrus kai kurias alokazijos rūšis, kurioms reikalinga šviesa ir net papildomas apšvietimas žiemą.
Apšvietimas. Gėlei reikalinga ryški šviesa, bet netiesioginiai saulės spinduliai.
Laistymas. Laistyti gėlę reikia vidutiniškai, žemė turi pradžiūti iki kito laistymo. Laistyti reikia minkštu, kambario temperatūros vandeniu. Žiemą laistymą reikia apriboti.
Oro drėgmė. Augalui reikalinga pakankamai didelė oro drėgmė (80-85 proc.). Į vazoną su gėle reikia įdėti drėgnų durpių arba keramzito.
Tręšimas. Nuo pavasario iki vasaros pabaigos kartą per dvi savaites augalą reikia tręšti stipriai atskiestomis gėlių trąšomis.
Dauginimas. Alokazija dauginama dukteriniais stiebagumbiais, kurie pasirodo nuo pavasario iki rudens. Be to, dauginti galima ir šakniastiebių dalimis, ir pavasarį, šiltoje vietoje pasėjant sėklas. Stiebagumbius reikia įšaknyti šiltoje žemėje, esant dideliam oro drėgnumui, o nupjautų vietų paviršių reikia pabarstyti susmulkinta medžio anglimi. Jaunus alokazijos augalus reikia saugoti nuo skersvėjų.
Persodinimas. Persodinti alokaziją galima tik pavasarį. Žemių mišinys persodinimui susideda iš lygiomis dalimis paskirstytos lapinės žemės, velėnos žemės, puveningos žemės, smėlio ir durpių. Kai kurioms alokazijos
rūšims tiks lengvesnis substratas, papildant jį spygliuočių žeme ir pušies žieve, ypač jei vazonas plastikinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą